Laiškas abiturientams / Mintys

Sveiki, 

šiandien lieka lygiai mėnesis iki pagrindinio ir svarbiausio egzamino, norint įgyti vidurinį išsilavinimą - lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Žinau, jog streso lygis jūsų, mieli abiturientai galvose ir širdyse, palaipsniui vis auga, auga. Šiandien trumpai papasakosiu savo trejų metų senumo patirtį ir noriu paprašyti mano klaidų nekartoti. 

Visąlaik mokiausi puikiai iki daugmaž 10-11 klasės. Kuo toliau, tuo labiau mokslus apleidau, bet ne iki beviltiško lygio - jeigu anksčiau pažymiai buvo 9-10, tai jie tapo 7-10. Santykiai, noras užsidirbti pinigų (esu iš daugiavaikės šeimos), laisvalaikis, "suaugęs" gyvenimas ir pan. Visko į 24 valandas paroje nesutalpinsi. Nepaisant to, galva ant pečių liko - mokytis pastangų didelių nereikėjo, nes viskas lengvai sulįsdavo į galvą net ir praleidus pamoką ir pasilikus viską paskaityti namuose. Dabar, besimokydama universitete, suprantu, kodėl - apimtys nebuvo didelės ir tiksliai buvo aišku, ką turi mokėti. Kur gi buvo problemos, paklausite?

Perfekcionzimas. Iš galvos su laiku (ypač - 12 klasėje) pradėjo dingti tas užtikrintumas, jog tikrai viską žinau ir moku. Čia, sakyčiau, prisidėjo mokytojų nuolatinis kalimas, jog "mums reikia tiek daug išmokti" ir 5 laikomi egzaminai. Laikiau lietuvių, anglų, chemiją, informatiką ir matematiką. Nors buvau stipri tiksliukė ir humanitarė, anglų kalba kėlė baisų stresą - nemokėdavau nei kalbėti, nei rašyti be klaidų (gal ir dabar nemoku - who knows), iš kontrolinių nuolat gaudavau 6 ir ne daugiau, pristatymai prieš klasę būdavo absoliutus fail'as - matydavau su beviltiškumu žiūrinčias bendraklasių akis ir jausdavau nuolatinį karštį veide, nes nuolat užsikirsdavau ir nusišnekėdavau, kalbėdavau su klaidomis ir prastu tarimu. Mokytoja be gailesčio rašydavo 7 ir liepdavo sėstis. 

Dar tais metais sutriko kelių man labai svarbių žmonių sveikata... Žodžiu, streso buvo daug. Vieną mielą pavasario naktį, specialiai atsigulus anksti miegoti, kad pagaliau išsimiegoti (miegodavau mažokai) nebegalėjau užmigti. Apsunko kvėpavimas, įsiskaudo galva, bijojau užmigti, nes uždusiu. Ryte galva skaudėjo baisiai (nors esu pakanti skausmui, tada kentėti nebegalėjau). Ryte išvažiavau į priimamąjį. Išvados - padidėjęs spaudimas ir širdies ritmas. Skyrė poilsį. Kaip man ilsėtis, jeigu miegoti negaliu? Vargais negalais šiek numigau, namie buvau gal tris dienas, nėjau į mokslus. Bet atsiradęs rūpestis - širdis - neleido man ramiai būti. Širdies ritmas nuolatos laikėsi apie 100-120. Kodėl?? Spaudimas taip pat buvo neįprastas. Čia prasidėjo mėnesio trukmės kankynė (kuri baigėsi iškart pasibaigus egzmainų sesijai). Kardiologai, gal trys apsilankymai priimamajame, kardiogramos, dvi širdies echoskopijos, galvos kompiuterinė tomograma (yep, čia išvis atskira istorija, bet išsireikalavau iš gydytojų šį tyrimą, kam - velnias žino) . Visi tyrimai rodo, kad esu visiškai sveika, bet va pulsas ir spaudimas pakilęs nors tu ką. Mokyklos lankomumas išvis nukrito. Kodėl viskas rutuliojosi būtent taip?..

Pasąmonėje aš stresavau, jog egzaminus išlaikysiu prastai. Kaip jau minėjau, mokytojų spaudimas, kai kada ne idealiai atliekamos užduotys davė savo ir ėmiau rimtai abejoti savo jėgomis, nors anksčiau jomis visiškai pasitikėjau ir stipriai nesijaudinau dėl mokslų (nors mano bendraklasiai būtų pasakę, jog man ir abitūros metais buvo visiškai nusišvilpti ant mokslų, nes manęs stresuojančios jie niekada taip ir nematė). Atrodė, kad praeityje pernelyg atsainiai žiūrėjau į viską ir dabar man dega užpakalis. Nors taip toli gražu nebuvo. Vis dėl to, noriu pasakyti - turėkite sistemą. Jeigu sistemos neturite, pabandykite susikonspektuoti egzaminų medžiagą arba atsiversti egzamino, kurį laikote, programą, ir pagal ją paieškoti uždavinių, kuriuos galėtumėte spręsti, arba temų, kuriomis galėtumėte rašyti pastraipas. Be to, sistemą reikėtų susidaryti bent jau mėnesis prieš egzaminą, ir jos laikytis bent 4-5 kartus per savaitę, t.y. padaryti kokią nors darbo dalį ar pasimokyti kokią valandą-dvi 4-5 kartus per savaitę. (jeigu neturit sistemos - galiu padėti, parašykite man). Neprocrastinate'inkit. Ir iš universitetinio gyvenimo, ir iš mokyklos gyvenimo galiu pasakyti - čia yra blogiausias dalykas, kuris, nors ir super malonus, kainuoja duag sveikatos ir pasąmonėje išgraužia tokius sąžinės urvus, kad paskui būna labai sunku. 

Nors egzaminai labai svarbu ir norint juos išlaikyti reikia daug darbo, nestabdykite sau malonios veiklos ir būtinos gyvenimui veiklos (pvz.: sportas, teisių laikymas ir pan.) dėl mokslų. Kodėl? Kitaip krisite į depresiją apskritai. Sėdėdami vien prie knygų ne tik, kad ilgainiui niekas nelįs į galvą (priklauso nuo gebėjimo susikoncentruoti, bet po vienokio ar kitokio laiko vis tiek smegenų aštrumas atšimpa ir norisi prasiblaškyti), bet ir gali kilti rimtas nusivylimas tuo, kad tu privalai sėdėti tik prie knygų ir nieko daugiau, švaistai savo gyvenimo laiką (nors neprivalai - tai yra tavo pasirinkimas). 

Mokantis susidūrei su nesuprantama užduotimi? Nepulk į paniką. Galvoje permesk viską, ką moki, ir bandyk ieškoti sąsajų. Čia apie tiksliųjų mokslų egzaminus. Lietuvių kalbos egzamine viskas yra taip pat pakankamai konkretu, bet asmeniškai aš susidurdavau su problema, jog autorius atsimenu, o kaip "pataikyti" į duotą temą - minčių nėr. Įsivaizduodavau, jog man žūtbūt reikia įtikinti diskusijos oponentą, jog knygos autorius kalba apie tai savo kūrinyje ir bėgdavau mintimis per visą siužetą arba išgalvodavau savas interpretacijas. Labai svarbu egzamine (bet kokiam, net ir dailės) - nepanikuoti. Turėk vandens - jeigu jauti, kad "pareina" - atsilošk, atsigerk, galų gale išeik į tualetą perlieti veido šaltu vandeniu. Atrodo, jog trys valandos egzamine mažai ir gaišti nusiraminimui 15 minučių neverta, bet patikėk manimi, geresnis darbingumas tau atpirks sugaištą laiką. Nors sako, kad stresas, sukeltas turimo trumpo laiko ir didelio darbo, kurį reikia padaryti per tą trumpą laiką, didina darbingumą, bet daugumai egzaminų pasiruošimo metu patirtas stresas prisideda prie streso atėjus į egzaminą ir tai nėra būtent tas "sveikas" streso kiekis. 

Besiruošiant pasitikrinimui rinkitės ne tik tas užduotis, kurias mokate prastai, bet ir tas, kurioms atlikti žinios yra pakankamos, ir apskritai koncentruokite daugiau ties tuo, ką mokate gerai, negu ties tuo, ko nemokate (bet aišku nepalikite spragų paskutinei nakčiai). Kartojimas to, ką moki gerai, suteiks geras emocijas ir pasitenkinimą savimi, o to labai reikia. 

Nekalkite taisyklių ir datų, gilinkitės į esmę: matematikoje pravers peržiūrėti formulių išvedimus, o lietuvių kalboje ir literatūroje reikėtų į biografinius ir istorinius rašytojų konspektus žiūrėti kaip į gerai pažįstamų žmonių istorijas, o ne kaip į informaciją, kurią reikia sukišti į galvą ir tiek. Apskritai reikėtų kiek įmanoma stengtis dirbtinai sukelti sau susidomėjimą dalykų, o ne mokytis su mintimi, jog "reikia". Vaikinams, kaip bebūtų keista, chemija "sueina" per sprogstamąsias medžiagas ir jų chemines formules (išmokstamos ir reakcijos, ir pavadinimai), ir čia tik vienas iš pavyzdžių. 

Negraužkite savęs už tai, kad kažko nemokate, geriau skirkite laiką paieškoms, kaip išmokti ir suprasti tai, ko nežinote. Geriau paprašykite pagalbos iš bendraklasių, kurie supranta. Ir svarbiausia - negalite žinoti visko. Nestatykite sau tokio siekio. Statykite siekį pasiruošti kaip įmanoma geriau, bet ne žinoti viską. 

Ir svarbiausia - poilsis, nes susigadinsite sveikatą, kaip ir aš, visiškai netinkamu metu. Miegokite kuo daugiau, nesimokykite naktį prieš egzaminą (dieną galit, bet ne naktį), sportuokit (gerina informacijso įsisavinimą), duokite sau laiko su draugais ir skirkite mokslams laiko sistemingai ir lygiai tiek, kiek pajėgiate. 

Beje, mano jaudinimasis nepasitvirtino - egzaminų balai buvo nuo 79 iki 95. "Baisusis" anglų egzaminas buvo išlaikytas 93 balais. 

O apie skundimąsi, kurio kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau iš jūsų pusės noriu pasakyti viena - taip, mūsų sistemoje yra daug blogų dalykų. Pvz.: lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas iš tiesų yra loterija, bet vertinimas yra pusiau objektyvus (stilistika, rašyba ir pan.), pusiau subjektyvus (temos atskleidimą kiekvienas žmogus supranta kitaip). Tai rodo ne tik mano asmeninė patirtis (žinau žmonių, kurių bandomieji buvo šimtukai, o gauti balai iš VBE - 30-50 balų), bet ir apeliacijų duodami pakeitimai - iš neišlaikytų į 60-70 ir panašiai. Informatikos egzaminą aš keisčiau iš esmės, į matematikos vidurinio udgymo programą traukčiau daugiau dalykų, pačią mokymosi sistemą ir metodiką keisčiau taip pat, nes pati dirbu su mokiniais ir pastebiu tendenciją kalti taisykles bei baimintis egzaminų kaip kažkokio pragaro, nors tai TĖRA žinių patikrinimas. (tokius patikrinimus šiai dienai turiu dukart per metus, iš pusmečio žinių, o ne 12 metų, po 5-6 kas pusmetį, apimtys gerokai didesnės, negu vidurinės mokyklos, ir kai suprantu, jog ėdžiau sau sveikatą dėl mažesnių apimčių, negu dabar, man, atvirai pasakius, gėda). Mokytojai įpratę sakyti, jog "čia yra tokia taisyklė, jūs ją turite žinoti", "sunkiai jums čia tie egzaminai eisis" ir pan. Tai neteisinga ir aš tą puikiai suprantu. Mano nuomone, mokytojai turėtų skatinti atsakymus išmąstyti, informacijos ieškoti ir skatinti laisvą mąstymą, o ne mąstymą taisklėmis ir rėminti vaizduotę į "reikia žinoti". 

Ir nors sveikintina, jog norite kažką keisti, pastebite problemas, bet noriu pasakyti - nuo jūsų priklauso lygiai tiek, kiek jūs esate aktyvūs politinėje veiklose, nes su švietimu susijusius įstatymus priima ne bet kas kitas, o valdžia, o valdžią renkame ir joje dalyvauti teisę turime mes. Skundai purvasklaidoje ir jūsų pačių savęs įstūmimas į aukos vaidmenį ir rankų nuleidimas su pasiteisinimu "velnio sistemą" prives prie nieko, apart prarastų galimybių dėl to, kad skundėtės, nieko nedarėte, ir galvojote, jog kas nors išgirs jūsų skundus ir ką nors pakeis. Nepakeis. Patariu labiau susikoncentruoti į savo tikslus, kurių siekiate ir kuriuo mokykla jums galbūt padės įgyvendinti (padės įstoti į universitetą ir pan.), o tik po to, pasiekus ką norite ir vidurinę mokyklą palikus užaky, skirti laiko pilietinės pareigos atlikimui ir skleisti žinią apie problemas. Jeigu vidurinės pažymiai ir egzaminai jums neturi didelės reikšmės, tada be abejo, galite skirti laiką skleisdami žinią apie tai, kas sistemoje yra blogai ir linkiu būti išgirstiems tų, kas gali padaryti pasikeitimus. Tik nesiskųskite tuo, kad "egzaminai per sunkūs" ir t.t. Tai labai sunku įrodyti ir apskritai yra pakankamai subjektyvu. Galima skųstis tuo, kad egzaminai klaidingai parengiami (pvz.: informatikos egzamino, vykusio 2016 metais, užduotyje buvo klaida, ir mes berašant ją pastebėję likome kiek sumišę, kai stebėtojai valandą negavo iš NEC atsakymo mums, kaip čia dabar bus vertinama ir ką daryti). Bet kad egzaminai per sunkūs - nemanau, kd tai rimtas skundas. 

Kaip ten bebūtų, linkiu visiems kuo mažiau streso besiruošiant ir per pačią egzaminų sesiją bei gauti jus tenkinančius balus, leisiančius pratęsti gyvenimą pagal jūsų planą!