Mintys / Interneto kultūra #1. Įžeidimas ar žodžio laisvė?
Sveiki,
šiandienos įrašas bus visiškai netipinis, nors atvirai pasakius, turbūt teks prie to priprasti jums, nes tokie įrašai mano galvoje bręsta pakankamai dažnai, stebint situaciją aplink, ir kyla labai didelis noras pasidalinti mintimis su jumis - o gal atsiras bendraminčių?..
Vyriausybės (ar Vyriausybių, nes ne viena šalis priėmė tokius sprendimus - pasaulyje tokių šalių yra daug) įvestas karantinas (ne, ne COVID-19, o būtent karantinas - esant tik COVID-19 tokių pasikeitimų nebuvo, kaip ir beje, bet kurios kitos ligos atveju) lėmė tai, jog staiga nemažai žmonių gyvenimas apsivertė praktiškai aukštyn kojomis. Ir iš dalies tai lėmė, jog labai daug laiko ėmėme praleisti internete, nes o ką veikti? Taigi, aktyvumas socialiniuose tinkluose padidėjo. Išpopuliarėjo TikTok, kažkaip iš mirties taško pajudėjo Facebook, ypač išpopuliarėjo Instagram'e tema "kaip tapti superubermegainfluenceriu?" ir t.t. Žodžiu, apsigyvenome internete tiesiogine to žodžio prasme.
Visiškai neseniai mano akis užkliuvo už daugkartinių (ne vienoje vietoje keliamų) diskusijų, galbūt tiksliau - pasipiktinusių įrašų (ten diskusijomis nė nekvepia) apie įvykį, apie kurį informacija pasklido ketvirtadienį (2020.04.23). Straipsniuose rašoma, jog vienas vyras nepagarbiai pranešė apie trikojų pagalba dirbančius policijos pareigūnus ir gavo baudą - 115 eurų. Po tokiais įrašais ir straipsniais susirinkę žmonės komentuoja, kokie tie pareigūnai blogi, kaip jie pinigaujasi iš žmonių ir t.t.
Bet pala. O įžeidinėti policijos pareigūnus ar bet kurį kitą žmogų yra gerai? Visada, kai paskaitau, kokias bjaurybes rašo žmonės socialiniuose tinkluose, man kyla keletas klausimų:
1. Ar kažką panašaus jie galėtų pasakyti tiems žmonėms, kuriems adresuoja įžeidimus, į akis?
2. Ar kažką panašaus norėtų išgirsti/skaityti jie patys, jeigu tai būtų adresuota jiems?
3. Ar jie visiškai nenorėtų, jog už tokius žodžius, kokius jie patys rašo socialinėje erdvėje, parašytus jiems ar jų artimiesiems, būtų baudžiama?
Manau, jog tik visiški mazochistai atsakytų į tokius klausimus NE. Bet kuris kitas asmuo tikrai nenorėtų būti įžeistas ir nenorėtų, kad jo artimieji girdėtų ar skaitytų tokius žodžius.
Bet niekas apie tai negalvoja. Žmonės, kurie rašo tokius dalykus, turi didžiulį poreikį pasikelti savo savivertę, nes juk labai kieta kuo krūčiau apdergti kitą žmogų. Jie nesigilina į savo vidines problemas, dėl kurių jiems kyla noras įžeisti kitus žmones. Įsidėmėkite vieną dalyką: laimingam ir patenkintam savo gyvenimu žmogui niekada nekils noras ieškoti priekabių prie kito žmogaus, jį įžeidinėti, jam rašyti ar sakyti blogus žodžius. Toks noras kyla dėl nepilnavertiškumo, pykčio sau ar artimiesiems, bet tikrai ne iš laimės. O nepilnavertiškumas ar vidinis pyktis yra tik paties žmogaus, kuris turi šią problemą, reikalas. Kiti neturi kentėti dėl to.
O blogiausia ir yra tai, kad didžioji dalis žmonių nėra linkę ieškoti problemų savo viduje. Jie kaltins aplinką, kaltins kitus žmones, kaltinis sistemą, bet ne save. Tai ir yra blogiausias įprotis - ieškoti kaltų, o ne ieškoti, ką pats galiu pakeisti tam, kad situacija pasikeistų. "Pradėk nuo savęs" nėra tik tuščias nuvalkiotas motyvacinis lozungas. Ši tiesa veikia. Visur. Ar tai būtų vidinė būsena, ar tai būtų santykiai, ar tai būtų jarjera, nesvarbu. Pradėti nuo savęs veiksminga visur ir visada. Labai daug dalykų išsisprendžia įsivedus tam tikrą savidiscipliną.
Dėl tokio daugumos nesąmoningumo, rezultate turime puikų pretekstą įvedinėti nuobaudas. Labai atidžiai stebėjau situaciją karantino metu su vienkartinėmis (ir ne tik) kaukėmis. Pirmas dvi karantino savaites turbūt daugiau negu 80 % žmonių mačiau su kaukėmis. Toliau procentas krito. Kodėl? Nes žmonėms nusibodo ir jie galvoja "ai, šiandien gal nieko nenutiks, vis tiek baudų nėra, juk čia tik rekomendacija" (nors man irgi žiauriai nusibodo, bet vaikščiojau ir vaikščioju su ja, nes fakin' reikia). Elementariai dingsta savidisciplina ir pradedamos įsivedinėti kažkokios savos nuostatos, kurios tik pačiam vienam ir atrodo teisingos. Tik pradėjus mažėti kaukių dėvėjimo dažniui, tie, kam reikia, netruko to pastebėti ir įvedė ne rekomendaciją, o reikalavimą. Ir staiga vėl visi su kaukėmis. Ką tai rodo? Dauguma neturi nei sąmoningumo, nei suopračio, kad yra saugumo rekomendacija ir geriau jos laikytis, negu nesilaikyti, dėl to niekas daugiau veiksmingai neveikia, kaip ir nuobaudos, nes mokėti žmonės nenori dėl ir taip nestabilios finansinės padėties. Ir šiaip nenori mokėti į valstybės iždą. Žmonės galvoja, jog visos blogybės, kurios kyla jiems nesielgiant taip, kaip reikia, aplenks juos ir viskas su jais bus gerai.
Lygiai tas pats yra ir su patyčiomis, tiek internete, tiek realiame gyvenime. Tokie ereliai (iš tiesų tai ne ereliai, o veikiau biedni maži viščiukai, kuriuos nori paimti ir paglostyti, kol jie cypia ieškodami šilto mamos užančio) negalvoja, kad po slapyvardžiu Ne Ta Vo parašytas įžeidimas nepažįstamojo žmogaus galvoje galbūt skamba visą likusią savaitę, nes pataikė į skaudžią vietą. Toks didvyris negalvoja, kad toks elgesys galbūt yra puikus pavyzdys jo paties vaiko užgauliotojui, kad tyčiotis yra labai gerai (taip, nepamirškim, jog internetas yra vieša vieta ir ja naudojasi ir vaikai). Jie negalvoja apie tai, nes galvoja, kad žmogų užgaulioti yra žodžio laisvė, kurią jie įgijo vos gimę. Tik jie pamiršta vieną paprastą taisyklę - žmogaus laisvė yra toleruotina iki tol, kol nesikerta su kitų žmonių teisėmis. Kaip ir minėjau pradžioje, kiekvienas žmogus nori būti neįžeidinėjamas ir gyventi su savo įsitikinimais ramiai ir saugiai. Taip, mes galime mąstyti ką norime, kalbėti ką norime, tačiau viskam yra ribos ir bet kokį nepasitenkinimą galima išreikšti be asmeninių įžeidimų. O nuobaudos už tokius dalykus turi kilti ir būti taikomos dažniau, nes praktika rodo, kad žmonės (didžioji dalis jų) nesusivokia, kokia problemos svarba, kol tai nepaliečia jų piniginės. Mes daug šnekame apie patyčias, toleranciją ir pagarbų bendravimą, tačiau šneka ir daro tik labai maža visuomenės dalis. Didesnė tik šneka, o didžiausiai apskritai vienodai ir jiems apdergti kitą žmogų yra žodžio laisvė.
Išsišnekėjau, bet kaip spręsti šitą problemą? Na, patyčioms internete bent jau aš savo ruožtu taikau šiuos būdus:
1. Facebook/Instagram ar kiti socialiniai tinklai - nepraeinu pro tokius komentarus ir nepagailiu kelių sekundžių tokį komentarą pareportinti kaip "Hate Speech" arba "Harassment" ir užpildau "Report" Facebook'ui, kad tokį komentarą ištrintų. Nemažai atvejų įžeidžiantys komentarai yra trinami, o jeigu juos rašantis asmuo tokių trynimų gauna daug, Facebook tokius blokuoja ir neleidžia rašyti komentarų apskritai ar netgi naudoti pačia platforma.
2. Taip pat tinka Facebook ar Instagram - užpildyti "Report" grupės, kurioje vyksta diskusija, administratoriui. Irgi labai dažnai padeda.
3. Aišku, šitas galbūt bus jums labiau aktualus, jeigu tai palietė jus pačius ar jūsų artimuosius - aš žinau, kaip kartais gaila švaistyti laiką bendram labui, o ne savo - nepatingėkite, užpildykite skundą ePolicija platformoje. Užtruksite šiek tiek daugiau, bet galimai gausite daug didesnę naudą ir bus galimybė nubausti tokį žmogų ir priversti jį susimąstyti dėl savo veiksmų ar bent jau juos nutraukti. Pildydami skundą, nurodykite viską kuo konkrečiau - kokioje socialinio tinklo grupėje ar kitoje vietoje buvo parašytas įžeidimas Jums, kada, įdėkite savo ir įžeidusio asmens profilio nuorodas, sudėkite visą visą informaciją, kuri Jūsų manymu padės ir padarykite skundą tokiu, kad jeigu gautumėte tokį pats, jį gavę išnagrinėtumėte kuo greičiau. Netylėkim ir netingėkim tokių žmonių nubausti.
Na, o kalbant apie patį įvykį - niekas nežinome, ar tai tikrai yra tik noras pasipinigauti iš žmonių, ar tai tėra noras pamokyti žmogų, kuris nevengia įžeidinėti savo kasdienėje kalboje. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano ir jaunesnės kartos žmonės yra labiau linkę netylėti ir pasiekti savo teisybę - patraukti tuos, kurie padarė nusikaltimą, atsakomybėn, nenusileisti, kai jiems lipa ant galvos tie, kurie mano, jog yra viršesni/protingesni/gudresni/ ir kiti -esni, ir visai gali būti, jog pareigūnai, apskundę ir nubaudę tą asmenį ir yra būtent tokie, kurie ne iš, kur numoja ranka ir savo "ai, mane svolačium pavadino, nu ką padarysi...". O galbūt ir yra tiesiog azartas pririnkti kuo daugiau baudų (kartais tokia prielaida atrodo teisinga, stebint pareigūnų darbą su vadinamaisiais trikojais). Jūs žinote? Aš - ne. Dėl to ir nedarau išvadų ir neturiu nuomonės šiuo klausimu.
Pabaigai - noriu palinkėti nepraleisti progos daryti pasaulį aplink geresniu. Nors ir mažais žingsniukais. Ir ačiū tiems, kurie tai jau darote.
Iki kitų kartų!
Bet niekas apie tai negalvoja. Žmonės, kurie rašo tokius dalykus, turi didžiulį poreikį pasikelti savo savivertę, nes juk labai kieta kuo krūčiau apdergti kitą žmogų. Jie nesigilina į savo vidines problemas, dėl kurių jiems kyla noras įžeisti kitus žmones. Įsidėmėkite vieną dalyką: laimingam ir patenkintam savo gyvenimu žmogui niekada nekils noras ieškoti priekabių prie kito žmogaus, jį įžeidinėti, jam rašyti ar sakyti blogus žodžius. Toks noras kyla dėl nepilnavertiškumo, pykčio sau ar artimiesiems, bet tikrai ne iš laimės. O nepilnavertiškumas ar vidinis pyktis yra tik paties žmogaus, kuris turi šią problemą, reikalas. Kiti neturi kentėti dėl to.
O blogiausia ir yra tai, kad didžioji dalis žmonių nėra linkę ieškoti problemų savo viduje. Jie kaltins aplinką, kaltins kitus žmones, kaltinis sistemą, bet ne save. Tai ir yra blogiausias įprotis - ieškoti kaltų, o ne ieškoti, ką pats galiu pakeisti tam, kad situacija pasikeistų. "Pradėk nuo savęs" nėra tik tuščias nuvalkiotas motyvacinis lozungas. Ši tiesa veikia. Visur. Ar tai būtų vidinė būsena, ar tai būtų santykiai, ar tai būtų jarjera, nesvarbu. Pradėti nuo savęs veiksminga visur ir visada. Labai daug dalykų išsisprendžia įsivedus tam tikrą savidiscipliną.
Dėl tokio daugumos nesąmoningumo, rezultate turime puikų pretekstą įvedinėti nuobaudas. Labai atidžiai stebėjau situaciją karantino metu su vienkartinėmis (ir ne tik) kaukėmis. Pirmas dvi karantino savaites turbūt daugiau negu 80 % žmonių mačiau su kaukėmis. Toliau procentas krito. Kodėl? Nes žmonėms nusibodo ir jie galvoja "ai, šiandien gal nieko nenutiks, vis tiek baudų nėra, juk čia tik rekomendacija" (nors man irgi žiauriai nusibodo, bet vaikščiojau ir vaikščioju su ja, nes fakin' reikia). Elementariai dingsta savidisciplina ir pradedamos įsivedinėti kažkokios savos nuostatos, kurios tik pačiam vienam ir atrodo teisingos. Tik pradėjus mažėti kaukių dėvėjimo dažniui, tie, kam reikia, netruko to pastebėti ir įvedė ne rekomendaciją, o reikalavimą. Ir staiga vėl visi su kaukėmis. Ką tai rodo? Dauguma neturi nei sąmoningumo, nei suopračio, kad yra saugumo rekomendacija ir geriau jos laikytis, negu nesilaikyti, dėl to niekas daugiau veiksmingai neveikia, kaip ir nuobaudos, nes mokėti žmonės nenori dėl ir taip nestabilios finansinės padėties. Ir šiaip nenori mokėti į valstybės iždą. Žmonės galvoja, jog visos blogybės, kurios kyla jiems nesielgiant taip, kaip reikia, aplenks juos ir viskas su jais bus gerai.
Lygiai tas pats yra ir su patyčiomis, tiek internete, tiek realiame gyvenime. Tokie ereliai (iš tiesų tai ne ereliai, o veikiau biedni maži viščiukai, kuriuos nori paimti ir paglostyti, kol jie cypia ieškodami šilto mamos užančio) negalvoja, kad po slapyvardžiu Ne Ta Vo parašytas įžeidimas nepažįstamojo žmogaus galvoje galbūt skamba visą likusią savaitę, nes pataikė į skaudžią vietą. Toks didvyris negalvoja, kad toks elgesys galbūt yra puikus pavyzdys jo paties vaiko užgauliotojui, kad tyčiotis yra labai gerai (taip, nepamirškim, jog internetas yra vieša vieta ir ja naudojasi ir vaikai). Jie negalvoja apie tai, nes galvoja, kad žmogų užgaulioti yra žodžio laisvė, kurią jie įgijo vos gimę. Tik jie pamiršta vieną paprastą taisyklę - žmogaus laisvė yra toleruotina iki tol, kol nesikerta su kitų žmonių teisėmis. Kaip ir minėjau pradžioje, kiekvienas žmogus nori būti neįžeidinėjamas ir gyventi su savo įsitikinimais ramiai ir saugiai. Taip, mes galime mąstyti ką norime, kalbėti ką norime, tačiau viskam yra ribos ir bet kokį nepasitenkinimą galima išreikšti be asmeninių įžeidimų. O nuobaudos už tokius dalykus turi kilti ir būti taikomos dažniau, nes praktika rodo, kad žmonės (didžioji dalis jų) nesusivokia, kokia problemos svarba, kol tai nepaliečia jų piniginės. Mes daug šnekame apie patyčias, toleranciją ir pagarbų bendravimą, tačiau šneka ir daro tik labai maža visuomenės dalis. Didesnė tik šneka, o didžiausiai apskritai vienodai ir jiems apdergti kitą žmogų yra žodžio laisvė.
Išsišnekėjau, bet kaip spręsti šitą problemą? Na, patyčioms internete bent jau aš savo ruožtu taikau šiuos būdus:
1. Facebook/Instagram ar kiti socialiniai tinklai - nepraeinu pro tokius komentarus ir nepagailiu kelių sekundžių tokį komentarą pareportinti kaip "Hate Speech" arba "Harassment" ir užpildau "Report" Facebook'ui, kad tokį komentarą ištrintų. Nemažai atvejų įžeidžiantys komentarai yra trinami, o jeigu juos rašantis asmuo tokių trynimų gauna daug, Facebook tokius blokuoja ir neleidžia rašyti komentarų apskritai ar netgi naudoti pačia platforma.
2. Taip pat tinka Facebook ar Instagram - užpildyti "Report" grupės, kurioje vyksta diskusija, administratoriui. Irgi labai dažnai padeda.
3. Aišku, šitas galbūt bus jums labiau aktualus, jeigu tai palietė jus pačius ar jūsų artimuosius - aš žinau, kaip kartais gaila švaistyti laiką bendram labui, o ne savo - nepatingėkite, užpildykite skundą ePolicija platformoje. Užtruksite šiek tiek daugiau, bet galimai gausite daug didesnę naudą ir bus galimybė nubausti tokį žmogų ir priversti jį susimąstyti dėl savo veiksmų ar bent jau juos nutraukti. Pildydami skundą, nurodykite viską kuo konkrečiau - kokioje socialinio tinklo grupėje ar kitoje vietoje buvo parašytas įžeidimas Jums, kada, įdėkite savo ir įžeidusio asmens profilio nuorodas, sudėkite visą visą informaciją, kuri Jūsų manymu padės ir padarykite skundą tokiu, kad jeigu gautumėte tokį pats, jį gavę išnagrinėtumėte kuo greičiau. Netylėkim ir netingėkim tokių žmonių nubausti.
Na, o kalbant apie patį įvykį - niekas nežinome, ar tai tikrai yra tik noras pasipinigauti iš žmonių, ar tai tėra noras pamokyti žmogų, kuris nevengia įžeidinėti savo kasdienėje kalboje. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano ir jaunesnės kartos žmonės yra labiau linkę netylėti ir pasiekti savo teisybę - patraukti tuos, kurie padarė nusikaltimą, atsakomybėn, nenusileisti, kai jiems lipa ant galvos tie, kurie mano, jog yra viršesni/protingesni/gudresni/ ir kiti -esni, ir visai gali būti, jog pareigūnai, apskundę ir nubaudę tą asmenį ir yra būtent tokie, kurie ne iš, kur numoja ranka ir savo "ai, mane svolačium pavadino, nu ką padarysi...". O galbūt ir yra tiesiog azartas pririnkti kuo daugiau baudų (kartais tokia prielaida atrodo teisinga, stebint pareigūnų darbą su vadinamaisiais trikojais). Jūs žinote? Aš - ne. Dėl to ir nedarau išvadų ir neturiu nuomonės šiuo klausimu.
Pabaigai - noriu palinkėti nepraleisti progos daryti pasaulį aplink geresniu. Nors ir mažais žingsniukais. Ir ačiū tiems, kurie tai jau darote.
Iki kitų kartų!
Komentarai
Rašyti komentarą