Apsimestinis feminizmas ir kiti fanatizmai

 Sveiki!

Labai ilgai brendau tokiam tekstui, o gal ir laiko trūkumas visus mano pabambėjimus palikdavo tik mano galvoje ir pokalbiuose su artimaisiais, tačiau vienas po kito susiklostę įvykiai ant tiek užkniso, kad jau norėjosi pasidalinti savo mintimis su didesniu ratu žmonių. Nes tiesiog pikta ir liūdna, kad gyvename tokiame pasaulyje.

Kaip jau suprantate iš pavadinimo, šnekėsiu apie feminizmą (na, ir apie kitus dalykus šiek tiek). Man asmeniškai jau kiek pabodusi ši tema, nes savo aplinkoje su seksizmo apraiškomis susiduriu pakankamai mažai. Tačiau dėl to, kad aš susiduriu su tuo palyginti nedaug, tai visiškai nereiškia, jog problemos nėra. Ji yra ir ją reikia spręsti.

Tik sprendimo būdai mane, švelniai tariant, glumina. Feminizmas kalba apie tai, jog moterų profesinės ir kitos galimybės yra tokios pat, kaip ir vyrų, ir pagal lytį moterų diskriminuoti negalima. Tuo tarpu vienas iš moterų galimybių darbo rinkoje didinimo būdų yra padaryti taip, kad institucijose dirbtų po lygiai vyrų ir moterų. Tai iš esmės yra taip: moterų sugebėjimų darbo rinka tam tikrai atvejais nevertina vien tik dėl to, kad jos yra moterys, o siūloma išspręsti šią problemą apskritai nevertinant sugebėjimų arba juos nustumiant į antrą planą, o tiesiog žmones vėlgi skirstyti pagal lytį ir darbinti taip pat pagal lytį. Atsilaisvino vieta, bet skyriuje yra 12 vyrų ir 13 moterų? Imame tik vyrą! Nesvarbu, kad tinkamesni pagal sugebėjimus kandidatai rinkoje būtų moteriškos lyties. Sprendžiam diskriminacijos problemą toliau diskriminuodami. 

Lygiai tas pats apsimestinis tolerancijos variantas siūlomas ir su skirtingų rasių asmenimis - reikia įdarbinti daugiau afroamerikiečių, kad nebūtų rasinės diskriminacijos. Galbūt tie žmonės bus nelabai atitinkantys reikalavimus konkrečiai darbo vietai, tačiau tai tampa nebesvarbu.

Man kartais susidaro jausmas, kuris galbūt nėra teisingas, jog tokius kovos būdus (ne patį feminizmą ar antirasizmą - su idealogijų pirminėmis idėjomis viskas tvarkoje) sugalvoja tie, kurie savo sugebėjimais nesugeba prasimušti ten, kur norisi. Ir dėl to kaltina seksizmo arba rasizmo baubą, kuris yra mūsų visuomenėje, tačiau nebūtinai būtent jis ir trukdo pasiekti savo tikslų konkretiems asmenims - pasiekti tikslų neleidžia nepakankami sugebėjimai, o ne visuomenės stigmos. Bet juk visada lengviau kaltinti visuomenę, o ne save, tiesa? Aplinkybes vienam žmogui pakeisti sudėtinga, dėl to jas lengviau kaltinti, negu bandyti siekti savo tobulėjimo.

Koks šio įrašo tikslas? Suvokime, jog žmonių diskriminacijos dėl lyties, rasės ar seksualinės orientacijos nepanaikins tokia pati diskriminacija, tik iš kitos pusės. Toks feminizmas/antirasizmas/tolerancija yra apsimestiniai, nes jie nesprendžia problemos. Jie problemas tik gilina. Sprendimas yra švietimas. Nepatingėkim aplinkoje esantiems žmonėms, kurie vertina žmonių sugebėjimus pagal jų tautybę/rasę/lytį/orientaciją paaiškinti, jog visų pirma žmogus parodo, ką jis sugeba ir kaip jis mato pasaulį pats, savo darbais, kalba ir elgesiu. Negalima susidaryti išankstinių išvadų pagal tauutybę/rasę/lytį/orientaciją. Kai žmonės tai įsisavins ir supras, nereikės jokių dirbtinių dalinimų pagal lytį ar rasę, nes visi turės laisvę patekti ten, kur jiems norėsis, pagal savo sugebėjimus, o ne fizinius ar kitus veiksnius.