Perdegimas ir jo požymiai

 Sveiki!

Paskutiniu metu psichologai yra susirūpinę karantino prispaustų žmonių būkle. VU mokslininkai atliko tyrimą tiek viduje (universitete tarp studentų), tiek tarp moksleivių ir nustatė, jog toks staigus ir didelis gyvenimo būdas pokytis atnešė neigiamų pokyčių psichologinėje būsenoje - juk buvo apribotas judėjimas, atsirado neužtikrintumas dėl savo ateities, sumažėjo socialiniai kontaktai, kas irgi nepagerino psichologinės būsenos. Apklausus medikus, 43 % jų planavo keisti profesiją užklupus pandemijai, nes bijojo užsikrėsti ir užkrėsti savo artimuosius. Virš 22 procentų apklaustųjų savo problemai "spręsti" rinkosi alkoholį, ir tas pasakytina ne tik apie medikus, o apie visus gyventojus. Plačiau apie tai galite paskaityti čia: https://sc.bns.lt/view/item/369433

O dabar įsivaizduokit perfekcionistą ar labai savo darbą (ar verslą) mylintį žmogų, kuris mėgaujasi tobulu vasario mėnesiu, kuris prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį su keturiomis tobulomis savaitėmis. Jis kasdien eina į darbą su noru padaryti viską 110 % tobulai, niekada nenuvilti klientų ir darbdavių, ir staiga BAM - viskas verčiasi aukštyn kojomis, stoja darbai, keičiasi darbo forma, niekas neaišku, kas rytoj bus ir t.t. Iš tiesų, net jeigu žmogus ir nėra toks tobulas, tačiau vis tiek yra atsakingas darbuotojas, jis dėl stringančių darbų vis tiek nervinsis ir nuolatos apie tai galvos. Dėl to šiuo metu psichologai vis dažniau ėmė linksniuoti tokį "perdegimo sindromą".

Perdegimas apibūdinamas kaip fizinis, emocinis ir protinis pervargimas. Svarbiausia, jog tai yra ne laikinas dalykas, o ilgalaikio, stipraus streso pasekmė. Po didelės įtampos viskas pasidaro visiškai vienodai, atsiranda cinizmas, nesidomėjimas užsiimama veikla - tai gali būti tas pats darbas, taip pat šeimyniniai santykiai, draugai, net ir labai anksčiau dominę hobiai ar veiklos staiga tampa visiškai nebeįdomūs. Visąlaik atrodo, jog užsiimi kažkuo labai svarbiu, tačiau neįveikiamu, eikvoji energiją veltui, dienos prabėga greitai ir nepastebimai ir nesijaučia, kad jos prabėga naudingai.

Požymiai gali būti įvairūs:

• keičiasi miegas ir mityba;
• skauda galvą, raumenis, nugarą;
• silpsta imunitetas;
• nėra motyvacijos, kai atlieki darbus - nesijaučia jokio pasitenkinimo;
• nuolatos atrodo, kad niekas nesiseka, jautiesi nevykėliu;
• atsiranda vis didesnis cinizmas;
• atsakomybės vengimas;
• nuolatinis atidėliojimas.

Pagalbos sau pasiūlymai galbūt pasirodys iš dalies jau daug kartų girdėti, tačiau patikėkite manimi - jie veiksmingi.

Jeigu jau jaučiate, kad tuoj tuoj, nebedaug trūksta arba bijote, kad galite prieiti perdegimo ribą, tai galite pabandyti šias taktikas:

• Dienos startas yra labai svarbi dienos dalis - kaip ją pradedame, taip ir turėsime visą dieną. Paskirkite laiko paskaitymui, o galbūt - pasvajokite, pašokite ryte su sau patinkančia muzika, žodžiu - negriebkite telefono pascrollinti ir pažiūrėti, kaip kiti fainai gyvena - susikurkite sau fainą ryto pradžią. Dėl to tikrai verta atsikelti 15 minučių anksčiau - sakau iš patirties.
• Svarbu išmokti sakyti NE, jeigu jau jaučiate, kad tikrai nebespėjate. Patikėkite, pasaulis nesugrius nuo to, jeigu kažko atsisakysite. Štai, jeigu nuolatos vengsite atsakomybės (kas ir yra perdegimo pasėkmė) - tai bus gerokai blogiau.
• Įgykite bent jau vieną teigiamą įprotį - tai gali būti mankšta ryte, suvalgyti bent vieną sveiką pagrindinį patiekalą kasdien ar tiesiog gerti po du litrus vandens. Tokie mini įpročiai daro didelį pasitenkinimą savimi ir padeda judėti į priekį.
• Išlaisvinti savo kūrybiškąją pusę - tai irgi atneša pasitenkinimą ir psichologinį palengvėjimą. Kūryba kiekvienam yra skirtinga, pavyzdžiui, man kūryba yra šis tinklaraštis :) Kažkam - spalvinti piešinius pagal skaičius, o kažkam mezgimas. Kiekvienam savo, svarbu skirti tam laiko ir neužmesti šios veiklos.
• Išmokti įveikti kylantį stresą - galima tai padaryti giliai kvėpuojant, fiziškai išsikraunant, išeinant pakvėpuoti grynu oru ar bendraujant su artimais žmonėmis, išsakant jiems savo emocijas. Čia taip pat nėra vieningos sistemos, kaip nuimti stresą. Reikia bandyti tai, kas atrodo veiksminga jums.
• Kaip ir minėjau pirmame punkte - atsitraukite nuo technologijų. Jos sutelkia mūsų dėmesį į turinį, kuris daugeliu atveju mums neduoda jokios naudos, tačiau mes vis tiek sėdime įsitempę ir skaitome/žiūrime/komentuojame. Pasidarykite dienoje tech-off laiką. Jis tikrai reikalingas.

Jeigu jau jaučiate, kad perdegėte, tada galite:

• Sumažinti planų dienai kiekį ir lėtinti gyvenimo tempą, atsisakyti veiklų, kurios tikrai nėra būtinos, tačiau jums labai labai kirba jas atlikti, kad pasijusti "viską padariusiu". Galų gale, pasiimkite atostogų. Vitaminų nusipirkimas čia nepadės - turi pailsėti ne tik kūnas, bet ir siela, kuri jame gyvena.
• Perdėliokite tikslus ir prioritetus. Jeigu eidami link tų tikslų, kuriuos turite išsikėlę šiuo metu, nuolat jaučiate stresą ir nenorą, galbūt jūsų tikslai neatspindi jūsų tikrųjų norų?
• Pabendraukite su artimaisiais. Jeigu pasidalinsite problema, tikėtina, ji taps lengvesnė ir galbūt jūsų artimieji netgi padės jums rasti sprendimą ir jaustis geriau.

Ir nebijokite pripažinti, kad šiuo metu jaučiatės silpnai ir neužtikrintai. Žmogus nėra geležinis, todėl natūralu, jog kai kada jaučiatės prasčiau, tačiau viskas yra įveikiama, kai pripažįstama problema ir ieškoma pagalbos.